Stiprinti atmintį ir kognityvinius gebėjimus - misija įmanoma

Taigi per pastaruosius dešimtmečius atminties mechanizmų ir kognityvinių įgūdžių supratimas labai pasikeitė. Laikui bėgant keisis dar labiau. Tam, kad suprastume, kas tie atminties procesai ir kodėl taip svarbu jais rūpintis, trumpai , kaip įmanoma paprasčiau, papasakosiu supratimą kaip mes prisimename gausybę gigabaitų informacijos.

​

 Visi  mes galime įsiminti keleriopai: 

​

- informacijos turinys liks išsaugotas, bet neprieinamas mūsų valingam atsiminimui ir iškils tik spontaniškai;

​

- bus išsaugotas ir prieinamas valingam atsiminimui, bet mes nežinosime, kad šios žinios yra mūsų atminties saugyklose;

​

- bus išsaugotas ir prieinamas valingam atsiminimui ir mes žinosime, kad ši informacija yra pas mus išsaugota.

​

 Įsiminimo procesas susideda iš kelių grandžių. Tam kad gebėtume įsiminti, reikalingas dėmesys. Jo pagalba informacija keliauja į trumpalaikę atmintį.  Tai tarsi kokia užrašų knygelė, kurioje informacija ilgai neužsibūna ( juk reikia išlaisvinti vietos kitai informacijai, kuri tuoj ateis).  Ji  arba pamirštama arba  išsiunčiama į ilgalaikės atminties saugyklas. Iš ilgalaikės atminties saugyklų ji  gali būti atgaminama su mūsų valingu noru ar be jo. Darbinėje atmintyje turima informacija mes operuojame dabar pat. Ilgalaikės atminties funkcija yra saugoti informaciją ilgai. Ilgalaikė atmintis- tai patirčių ir išgyvenimų atmintis. Nenaudojama informacija ir iš ilgalaikės atminties gali būti ištrinama arba nusiunčiama į tolimiausias atminties saugyklų vietas, taip atlaisvinant vietą dažniau naudojamai informacijai.

​

Kaip mes kažką valingai prisimename?

​

 Įsivaizduokime, kad siunčiame užklausą į hipokampą, tarsi į kažkokį katalogą ir jau katalogas mums surenka mūsų norimo prisiminimo vaizdą iš atskirose  smegenų atminties saugyklose  saugomų prisiminimo detalių. Būtent todėl tas prisiminimas niekada nebūna visiškai tikslus.  Ir kuo dažniau kreipiamės į mūsų katalogą prašydami „ surinkti mūsų norimą prisiminimą“, tuo labiau jis keičiasi lyginant su pradiniu. Taigi - mūsų prisiminimai nėra visiškai tikslus informacijos atgaminimas. Ir jais ne visada galima pilnai pasikliauti. Tačiau kuo dažniau ta informacija kartojama, tuo ji tiksliau atsimenama. Atminties procesuose dalyvauja neuronešikliai ir jungtys tarp neuronų, per kurias neuronešikliai perduoda informaciją iš vieno neurono į kitą. Būtent todėl kai kurių ligų ir sindromų atveju, sutrikus neuronešiklių  balansui arba struktūriškai pažeidus smegenis, arba ir viena ir kitą - nukenčia mūsų atmintis.

​

Tam, kad mes gebėtume įsisavinti begalę informacijos ir ją taikyti, mums reikalingi, taip vadinami, kognityviniai gebėjimai. Tai, visų pirma gebėjimas ilgesnį laiko tarpą išlaikyti dėmesį ir ne šiaip sau išlaikyti, o išlaikyti nereaguojant į daugelį aplinkos dirgiklių. Mums reikalinga paskirstyti ir perkelti dėmesį. Mums reikalinga turėti trumpalaikę atmintį ir gebėti nusiųsti informaciją į ilgalaikę, mums reikia turėti pakankamos apimties darbinę atmintį, mums reikalingi  loginiai gebėjimai,  bei gebėjimai skirti apdoroti bei suvokti garsinę ir vaizdinę, uoslės, skonio, lytėjimo  informaciją. Ir, žinoma, visa tai mums reikia padaryti gana greitai. Kaip matome- kognityviniai įgūdžiai, tai ne tas pats, kas informacijos įsisavinimas, bet be jų informacijos įsisavinti ir ja tinkamai naudotis- nepavyks. 

​

Kiekvienas iš šių įgūdžių yra būtinas efektyviam informacijos įsisavinimui, o paskui jos atgaminimui ir pritaikymui kasdieniniame gyvenime.

Bent kartą gyvenime daugelis patiria deja vu jausmą.

​

„Deja vu prancūziškai reiškia „jau matyta“. Teigiama, kad šį jausmą patiria apie 97 proc. žmonių. Deja vu atsiranda, kai šiuo metu vykstantis įvykis ar atskiros jo  detalės sutampa su kokiu nors, kad ir vieninteliu, jau įvykusio ir mūsų ilgalaikėje atmintyje išsaugoto visiškai kitokio įvykio tapačiu  fragmentu. Ir tie sutapę dabar ir tada fragmentai gali sukelti deja vu pojūtį, nors realiai tokio dabartinio įvykio niekada ir nebuvo.

​

Kas neigiamai veikia mūsų atmintį ir kognityvinius gebėjimus?

​

Neigiamai atmintį ir kognityvines funkcijas veikia stresas, nerimas, depresija, nuovargis, sutrikęs miegas, alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų, taip pat raminamųjų vartojimas, pervargimas, persirgtos sunkios ligos (pvz. infekcijos, Covid liga, insultas, infarktas, traumos ir kt.). Nerimo jausmas, nemiga mažina dėmesingumą, skiriantis streso hormonams trikdomas gliukozės pasisavinimas smegenyse, o tai neigiamai veikia naujų neuroninių tinklų formavimąsi, informacijos  sklidimą per neuronų jungtis neuronešiklių pagalba. Ką jau kalbėti apie tokias ligas, kaip Parkinsono, Alzheimerio ar kitas demencijas.  Nu amžiumi visi procesai, tame tarpe ir smegenyse - lėtėja, mažėja ir mūsų kognityviniai gebėjimai

​

Tai kas gali padėti rūpintis savo atmintimi ir kognityviniais gebėjimai?

​

Labai svarbus pagrindinio sindromo ar ligos, kurie jau patys iš savęs įtakoja kognityvines funkcijas tinkamas gydymas.

Svarbu vengti trankviliantų ir psichoaktyvių medžiagų vartojimo.

​

Svarbu užtikrinkime tinkamą, subalansuotą, reikalingų maisto medžiagų nestokojančią mitybą, išsimiegoti, judėti, lavinti smulkiąją motoriką, planuoti veiklas, numatyti daugiau laiko naujiems gebėjimams lavinti.

​

Svarbu treniruokime savo atmintį, gebėjimą sutelkti dėmesį - spręsti kryžiažodžius, žaisti lavinančius žaidimus, ir loginius tame tarpe.  Bendrauti, rašyti, skaityti. Padarykime kažkokių naujų ir įdomių dalykų,  pvz. parašykime žodžius skirtingomis spalvomis, paskui skaitykime juo ir įvardinkime jų spalvą, o dar paskui paskaitykime juos iš kito galo. Arba nupieškime tuo pat metu abiem rankom vienodas ar skirtingas figūras skirtingomis spalvomis. Įtraukiančios ir emociškai malonios lavinančios veiklos-ženkliai rezultatyvesnės už tas "kurias reikia padaryti".

Klinikinėje praktikoje matau rezultatus dirbusiųjų su RehaCom kognityvinių funkcijų lavinimo programa, ja tikrai nenuobodu lavintis. Sveikatos priežiūros įstaigos Lietuvoje jau gali pasiūlyti naujausiomis technologijomis ir mokslu paremtus sprendimus. RehaCom pažinimo funkcijų lavinimo sistema, išversta į 26 pasaulio kalbas, į Lietuvių kalba taip pat,  kompensuojama Techninės pagalbos neįgaliesiems centre 3 mėn. Mūsų  sveikatos priežiūros įstaiga taip pat jau  gali pasiūlyti efektyvią sveikatos intervenciją - nuoseklų, tęstinį, specialisto prižiūrimą, pažintinių funkcijų lavinimo būdą (modulį) RehaCom programa online. Sveikiems suaugusiems, ypač tam tikrais jų gyvenimo periodais ir sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms - taip pat labai svarbu rūpintis savo kognityviniais gebėjimais nelaukiant kol jie nusilps, tai didina pasitikėjimo savimi, pagarbos sau jausmą, savarankiškumą ir teigiamai veikia darbingumą, gyvenimo kokybę.